Paieška svetainėje
2022-07-04, Pirmadienis
Nauja tinklapio versija
Naujienos
Informacija eksternams
Kviečiame mokytis
Mokinių priėmimas
2 procentų parama
Moodle
Apie gimnaziją
Struktūra ir kontaktai
Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso nustatymas
Egzaminai
Vidurinio ugdymo aprašas
Veikla
Paslaugos
Projektai
Renginiai
Teisės aktai
Gimnazijos bendruomenės tradicijos
Klausimai
Nuorodos
Informacija tėvams
Mokinių pasiekimai
Kuriame Lietuvos ateitį
LR prezidento Antano Smetonos biografija
LR Prezidento Antano Smetonos minėjimo renginių planas





Naujienos
2010.09.27
Projektas "Griunvaldas 1410 - 2010"

Šiais mokslo metais IIa ir IIb gimnazijos klasių mokinai turėjo puikią progą sudalyvauti Lenkijoje vykusiame projekte „Griunvaldas 1410 - 2010“. Šis projektas vyko rugsėjo 20 – 24 dienomis.

Savaitė Lenkijoje. Neilgas, bet prasmingas laikas, kad pamiltum šalį ir jos gyventojus.

Kelionė prasidėjo ankstų rytą, dar prieš prasidedant pamokoms. Išvykome nedideliu mikroautobusiuku, pasiruošę visą kelionę snausti ar skaitinėti bulvarinius žurnalus. Pasirodo, klydome. Neturėjome laiko nei skaityti, nei snausti. Visą kelionę į Lenkiją bendravome. Atvykus į Lenkijos kaimelį, kuriame mes turėjome gyventi ateinančią savaitę, vaizdas mus nustebino. Mūsų jaukūs nakvynės namai buvo įsikūrę prie ežero, netoli miško, labai gražioje vietoje. Projekto organizatoriai tikrai pasistengė dėl to, kad mums būtų jauku. Kiek vėliau, atvykus lenkams (su kuriais mes ir turėjome dalyvauti šiame projekte) susipažinome su jais, žaidėme keletą žaidimų.

Antrosios dienos planas- Jogailos ir Jadvygos vestuvių inscenizacija. Gavome užduotį, pasiskirstyti į mišrias poras (lenkas + lietuvis) ir nupiešti plakatą , atspindintį tam tikrą Žalgirio mūšio sceną. Ir tik vėliau, po sočių lenkiškų pietų, mes inscenizavome vestuves. Tai buvo labai linksma! Pradedant mūsų rankų darbo kostiumais, idėjomis ir žaidimais bei baigiant ceremonijos išradingumu ir sklandumu, viskas buvo tiesiog puiku. Gavome galimybę pasijausti tų laikų karžygiais ir vaidilutėmis. Vakarop žaidėme stalo žaidimus, artimiau susipažinome.

Trečioji diena išsiskyrė tuo, kad nuo ankstyvo ryto mes buvome išvažiavę iš savojo kaimelio į Marlborgą ir Griunvaldą. Marlborge aplankėme įspūdingą Kryžiuočių ordino pilį, kuri tuomet buvo nenugalima. Marlborgo pilis išties nustebino dydžiu, monumentų išsaugojimu bei muziejaus struktūra (ekskursiją pradedi vienoje pusėje, o išeini pro kitą). Po apsilankymo pilyje turėjome šiek tiek laisvo laiko, per kurį labiausiai norėjome papietauti. Antrą dienos pusę praleidome Griunvalde – lauke, kuriame vyko didysis Žalgirio mūšis, mūsų projekto ašis. Bebūnant tame lauke mes pajutome tikrą vieningumą . Net ir grįžtant atgal negalėjome nustoti dainuoti lietuviškų dainų: tiek liaudies, tiek šiuolaikiškų. O lenkai klausėsi ir vis prašė nesustoti.

Ketvirtąją dieną dalyvavome „mūšyje“. Ne Žalgirio. Ir varžėmės ne dėl Žemaitijos. Tai buvo daugiau savotiškas mūšio pagerbimas. Mes atlikome sunkų, netgi labai sunkų, istorijos testą apie šį mūšį. Geriausiai išsprendę šį testą buvo apdovanoti milžinišku šokoladu. Šiek tiek po vidurdienio mūsų laukė kita mūšio rungtis – sportinės estafetės. Jose mes galėjome įrodyti, kad esame vikrūs ir greiti, kaip tikri Žalgirio mūšio kariai. Susiskirstėme į komandas, piešėme vėliavas, kūrėme šūkius. Turėjo būti ganėtinai įdomu žiūrėti į mus, besistengiančius sukurti kuo įspūdingesnius šūkius ir originalesnes vėliavas. Atidavėme visas pastangas ir galėtume pasidžiaugti, kad laimėjusi komanda turėjo daugiausiai lietuvių! Vėlgi, laimėtojai buvo apdovanoti skaniais šokoladais, o pralaimėjusieji atlikti „nusižeminimo pareigą“ – padėti laimėtojams vėliavas po kojomis.

Ketvirta diena, rodos, buvo ilgiausia. Nors gal mes tik norėjome, kad taip būtų. Vakarop visi drauge ėjome žiūrėti, kaip ežeras „suvalgo“ saulę. Nuostabus jausmas būti kartu su brangiais žmonėmis, naujais draugais ir stebėti saulėlydį, džiaugtis paskutinėmis akimirkomis kartu. Sutemus sukūrėme didelę laužavietę, kepėme dešreles ir dainavome. Prie laužo visad gera dainuoti. Paklausėme niekada negirdėtų lenkiškų dainų, padainavome savų. Gaila, kad viskas taip greit pasibaigė.

Penktadienį kėlėmės anksčiau nei kitomis dienomis. Turėjome palydėti savo draugus, lenkus, į autobusą, atsisveikinti su jais. Ganėtinai sunku buvo sulaikyti ašaras akyse, tačiau mes tikrai žinome, kad dar susitiksime. Šis projektas, galime teigti, buvo nuostabus ne tik savo idėja ir organizuotumu. Jame mes suradome naujų, širdžiai mielų žmonių. O tai yra taip pat labai svarbu.

(Teksto autorės Ernesta Bilinskaitė ir Rusnė Jankūnaitė)

Koliazas1_1.jpg

Koliazas2.jpg

Koliazas3.jpg

Koliazas4.jpg

Koliazas5.jpg

Koliazas6.jpg

Koliazas7.jpg

P1300425.JPG

P1300601.JPG

P1310139.JPG

P1310145.JPG

P1310225.JPG

P1310354.JPG

P1310437.JPG

P1310491.JPG

 


Atgal